tošė

tóšė sf. (1) NdŽ, KŽ, Ms, Klk, Vkš, Paį 1. žr. tošis 1: Nuo to beržo visa tóšė atsiknojus Skp. Labai didelė vėtra buvo, beržo tóšė atplėšta tokia plona LKT270(Brž). Plaušai tos viršutinės tošės apsiauta visą medį S.Dauk. Tóšė gerai dega, deginę liuob degutą Jdr. Kai uždega tas tóšes, atsiranda smalos LKT186(Čk). Su tóšėms aš vis ugnį įkuru DūnŽ. Reikia prilupt tóšės puodynelei apsukt Dsn. Jo (skerdžiaus) triūba beržo tošėm apvyniota, tik abudu galai iš medžio padaryti Lš. Renkam uogas iš tóšės kodžiukus pasdarę Klt. Beržo tóšė tinka pry skaudulio Lkv. Iš tošės ažvis geresnis degutas LTR(Tvr). Nė[ra] gelžies, nė[ra] plieno, – ar iš tóšės padarys [plūgą]?! Pj. Atsiduoda tokia beržo tóše, ta tas kvapas y[ra] toks beržo (rūkant mėsą) Lž. Tėvas miške numirė tošelès plėšdamas Klt. ^ Jos audžia drobeles, baltas kai tošelès (d.) Brž. Liežiuvis kaip tóšė – nepalankstysi valniau Šmn. Tu nu munęs neplėši tošės S.Dauk. Pagal tóšės ir birbynė Šts. Kokia tóšė, toks ir degutas Kp. Prišik in tóšės, tai bus košės Klt. 2. Kt, Šn žr. tošinė. ║ Prk.

◊ kaĩp lėlių̃ (kaĩp vienà) tóšė apie labai ploną, gražų: Daili drobė kaĩp lėlių̃ tóšė Krkl. Audeklas geras, kaip viena tošė Šts. kaĩp per tóšę (eina) apie skambų, gražų balsą: Balsas eita kaip par tošę, didliai puikus Šts.